Kuo daugiau statybų, tuo daugiau akustine savo būsto kokybe nepatenkintų gyventojų. Ir nors esame apsirūpinę visomis nuo neigiamo triukšmo poveikio saugančiomis teisinėmis direktyvomis, gyvenime jų dažnai nepakanka.
Nuo triukšmo popieriai neapsaugo. Egidijaus Jankausko nuotr.
Apie tai vakar kalbėjo į Tarptautinei triukšmo suvokimo dienai skirtą konferenciją susirinkę mokslininkai. Šia kasmet paskutinį balandžio trečiadienį minima diena siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą triukšmo poveikį ir išmokyti nuo jo apsisaugoti.
Aukšti decibelai veikia mus kiekviename žingsnyje. Tai ir triukšmingi kaimynai, ir nuo varginančių garsų neapsaugota darbo aplinka, ir pramoninių objektų, transporto keliamas triukšmas. Jis alina visą organizmą, bet labiausiai – klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Įrodyta, kad net gana žemas, 42 decibelų, triukšmo lygis gali sutrikdyti miegą, sukelti nemigą ir kitas ligas.
„Turime labai aiškų garso apibrėžimą. Nepageidaujamas garsas jau yra triukšmas, kuris gali bloginti gyvenimo komforto sąlygas. Pastaraisiais metais dėl to kreipiamasi vis dažniau“, – pripažįsta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto Akustinės laboratorijos vedėjas dr. Aleksandras Jagniatinskis.
Mokslininkas tai sieja ir su šalį apėmusiu statybų bumu, ir su pilietinės visuomenės stiprėjimu. Brangų nekilnojamąjį turtą įsigiję žmonės vis dažniau nebelinkę taikstytis su nepakankama apsauga nuo triukšmo – jie kelia akustinių sąlygų gerinimo reikalavimus būsto pardavėjams, ieško pagalbos pas specialistus.
„Svarbu garsiai kalbėti. Nes kol vyksta uždaras dialogas tik tarp gyventojo ir statytojo, pastarieji linkę žiūrėti tik į savus interesus. Jiems svarbiau ne kaip gerai pastatyti, o kaip sėkmingai parduoti. O jeigu dar ir nėra griežtos kontrolės sistemos, nėra ir mechanizmo, kaip užtikrinti privalomų reikalavimų įgyvendinimą“, – teigia A. Jagniatinskis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“, 2017 m. balandžio mėn. 27 d.