Akustinis komfortas tvariuose pastatuose

A. Jagniatinskis

Portalo SA.lt ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos iniciatyva organizuotas seminaras „Žmogaus gerovė tvariuose pastatuose“, skirtas aptarti, kas lemia gerą žmonių savijautą pastatuose, kuri užtikrina efektyvų darbą ir kokybišką poilsį bei pastatų ilgaamžiškumą.

Seminare pranešimus skaitė VGTU Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslininkas dr. Aleksandras Jagniatinskis ir Gelžbetoninių konstruk­cijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Marius Mickaitis, „Biownlight“ atstovė Eglė Mikštavičienė, „IMI Hydronic Engineering“ direktorius Antanas Valančius, UAB „Pastatų sertifikatai“ direktorė Rasita Masalskytė.

SA.lt nuotr./VGTU Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos
mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Jagniatinskis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų instituto atstovas dr. Aleksandras Jagniatinskis ir bendraautorius dr. Marius Mickaitis savo pranešime dėstė mintis, kad nuo triukšmo ap­saugotas žmogus yra vienas svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų – akustinis komfor­tas priskiriamas prie esminių pastato reikalavimų.

Akustinio komforto lygius aprašo pastatų garso klasifikavimo sistema, pagrįsta skirtingų rodiklių visuma. Lietuvoje galiojanti pastatų apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo sistema reglamentuoja ore sklindančio ir smūgio garsų izoliavimą bei aidėjimo trukmę ir gali būti pritaikyta reguliuoti sveikatai priimtinus triukšmo lygius ir aidėjimo trukmę tvariuose pastatuose.

Tačiau šie akustiniai reikalavimai naujai statomiems ir modernizuojamiems visuomeninės paskirties pastatams yra įteisinti tik dalinai. Triukšmas, anot pranešėjo A. Jagniatinskio, gali būti vertinamas pagal objektyvius rodiklius ir subjektyviai. Todėl objektyviai išmatuotas decibelais vien tik akustinis triukšmas ir jo vertė, ribojama reikalavimų, kartais neužtikrina subjektyviai pageidaujamo komforto lygio.

Pastatų apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus aprašo du skirtingi dokumentai: Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 ir Higienos norma HN 33:2011.

SA.lt nuotr./VGTU Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros
doc. dr. Marius Mickaitis.

Akustinio komforto sąvoka pradėta taikyti nuo 1996 m., kai Jungtinės Tautos išleido Europos Komisijos pavyzdinių nuostatų vadovą statybų teisinio reguliavimo dokumentams parengti.

Akustinis komfortas gali būti apibūdintas kaip nepageidaujamo garso negirdėjimas, pageidaujamo girdimo garso priimtinas girdimumo lygis ir suprantamumas, gali­mybė užsiimti numatyta veikla ne­trik­dant kitų žmonių sukeltu triukšmu ir išlaikant privatumą. Gali būti nustatomi ir sub­jektyvūs triukšmo rodikliai, apklausiant pastatuose gyvenančius ar dirbančius žmones.

Įvertinus pastato akustinių rodiklių atitiktį STR 2.01.07:2003 nurodytiems dydžiams, pastatai yra priskiriami vienai iš aprašytų E, D, C, B ir A klasių, kai E ir D – yra ribinio ir nepakankamo akustinio komforto klasės, o A – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė. Skirstymas į klases padeda geriau suvokti akustines sąlygas pastate ir pasirinkti pageidaujamą darbo ar gyvenimo kokybę.

Toliau, pateikdamas skirtingus grafikus, pranešėjas lygino situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse pagal esamus ir vertinimui skirtus akustinius rodiklius bei nagrinėjo pavyzdį, kaip, taikant specialias akusti­nes medžiagas vienoje iš mokslo įstaigos auditorijų, yra pasiekiami akustinio komforto užtikrinimui reikalaujami rodikliai.

Parengta pagal portalo SA.lt informaciją.

Skaitykite daugiau galite čia

Dalinkimės: