Koncertų salės, jose įdiegus modernias elektroakustines sistemas, duris atveria įvairiems muzikos žanrų atlikėjams. Visgi specialistai nėra tikri, ar jos išties gali pasigirti kokybiška akustika, mat nei akustiniai rodikliai, nei akustiniai matavimai nėra reglamentuojami.
Architektūrinė akustika – be aiškių taisyklių
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslo darbuotojo, dr. Aleksandro Jagniatinskio, kino ar koncertų salės akustinė kokybė yra architektūrinės akustikos objektas.
Kalbant apie gyvenamosios paskirties patalpų akustiką, anot A. Jagniatinskio, įgyvendinę pastatų garso klasifikavimo sistemos reikalavimus ir jų atitikties kontrolės mechanizmą, esame viena pažangiausių valstybių Europoje. Tuo tarpu architektūrinė akustika bent kol kas – podukros vietoje.
Pastatams, kuriems taikomi apsaugos nuo triukšmo rodikliai, mūsų šalyje daugiau nei dešimtmetį sėkmingai taikoma akustinio klasifikavimo sistema. Tačiau pagrindinė problema, mokslininko žodžiais tariant, yra ta, kad patalpos ir salės, kurioms taikomi architektūrinės akustikos rodikliai, Lietuvoje yra vis dar nereglamentuojama sritis. Taigi, akustiniai rodikliai, numatyti projektavimo etape, lieka nepaviešinti, ir kokie pasiekti koncertų, kino salėse, kaip buvo vykdomi kontroliniai akustiniai matavimai, ar tą atliko kompetentingos laboratorijos, akredituotos pagal šios srities standartus, atsakyti būtų sudėtinga.
Objektams, kuriems reikšmingi ir yra rengiami architektūrinės akustikos projektai, pašnekovo manymu, remiamasi tik užsienio šalių reikalavimais ir standartais.
Pašnekovas pasigenda ir subjektyvios nuomonės įvertinimo, pavyzdžiui, tų, kurie dainuoja ar vaidina koncertų salėse.
„Šnekant apie architektūrinės akustikos sprendimus, daug galimybių atsiranda dėl garso technikos suskaitmeninimo. Specialistai, panaudoję elektronikos prietaisus, geba kompensuoti kai kuriuos natūralios akustikos trūkumus. Nors iš tiesų pirmasis etapas turėtų būti salės akustinių rodiklių sutvarkymas be elektronikos. Yra optimali salės konfigūracija, tūrio, formos, proporcijos uždaviniai, kiti garso sklidimo veiksniai. Garsas turi vienodu intensyvumu patekti į visas salės vietas. Prastos salės akustikos požymis pastebimas tuomet, kai klausymosi kokybė priklauso nuo vietos salėje. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo sprendžiama tokia problema. Paaiškėjo, kad trūko patalpų aukščio, reikia garso atspindžiui įtakos darančių paviršių. Panaši situacija ir Vilniaus kongresų rūmuose“, – komentavo VGTU mokslininkas.
Ne tik standartiniai sprendimai
Klasikiniai architektūrinės akustikos rodiklių valdymo sprendimai – ant sienų naudoti garsą sugeriančias medžiagas ir garso atspindžių sklaidytuvus, kurie užtikrina, kad garsas nebus sufokusuotas į vieną vietą.
Jei patalpos geometrija neleidžia užtikrinti itin kokybiškos akustikos, tuomet naudojamos specialiosios akustinės medžiagos: jų panaudojimas turi būti optimizuotas, labai svarbu žinoti ir tikrinti jų savybes. Kai salė įrengta, akustikos kokybę, atsižvelgus į aidėjimo trukmę, galima įvertinti. Su aidėjimo trukme, anot pašnekovo, nesant įteisintų reikalavimų, nėra paprasta, būtina vertinti dažnines charakteristikas, skirtingų patalpos zonų aidėjimo trukmę.
Pašnekovas pateikė pavyzdį, kai akustikos specialistai iš Suomijos surašė reikalavimus, kurių neįmanoma įgyvendinti. „Kai paklausiau, kaip tie reikalavimai bus įgyvendinti, atsakė, kad jų įgyvendinti nereikia, nes jie yra siektini, o ne privalomi. Projektiniai reikalavimai buvo be galo griežti, faktiniai, buvo teigiama, nors bus prastesni, bet rezultatas bus geras“, – reziumavo pašnekovas.
Salėms, kuriose bus organizuojamos konferencijos ar koncertai, keliami skirtingi reikalavimai. VGTU mokslininkai, kone vieninteliai Baltijos šalyse, pagal standartus gali išmatuoti akustinių medžiagų ir konstrukcijų garsą sugeriančias savybes. Nors šie matavimai gana brangūs, jie reikalingi. Pavyzdžiui, kad salės aidėjimo trukmės vertės nepriklausytų nuo žiūrovų skaičiaus, visų kėdžių koncertų salėse garso sugertis turi būti žinoma.
Reikalavimų apšvietimui, anot pašnekovo, taip pat nėra. Šiuo metu vyksta apšvietimo technologijų revoliucija, taigi, dominuoja šviesos diodų apšvietimas, reikalaujantis šviesos temperatūros, intensyvumo kontrolės, o gamintojai tuos rodiklius žino ir įgyvendina.
Straipsnis paskelbtas žurnale SA.lt (Statyba ir architektūra)